Meniu
Juoda avis | 2018m. spalio 18-19d., Vilnius
1376
page-template-default,page,page-id-1376,cookies-not-set,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode_grid_1300,side_menu_slide_with_content,width_470,footer_responsive_adv,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive
 

2018m. spalio 18-19d., Vilnius

Visai nesvarbu, kur keliautų žmogus, visur su savimi jis nešasi save, o tai reiškia, kad miesto pavadinimas, aplinka, metų laikas, grindinio spalva ar kėdžių patogumas mažai kuo susijęs su tuo, kaip bus sukurta dviejų dienų istorija. Ta pati aplinka keliasdešimtąjį kartą pasitiko Juodą Avį ir pakvietė į nenuspėjamą istoriją, kurioje tarsi blizgučius iš kišenių traukėme meilę darbui ir  neišsenkančią kantrybę procesui.

Pirmąją dieną atsargumas įkalino grupę viename ankštame taške, kuris stokojo šviesos ir laisvės dvelksmo, o tuomet po nakties iš kažkur atsirado nepaaiškinama drąsa. Juodai Aviai liko tik nustebti tomis erdvėmis, į kurias buvome pakviestos užeiti ir apsidairyti. Tikriausiai tai labiausiai apie socialinį darbą – net tada, kai atrodo, kad patys svarbiausi dalykai nevyksta, kažkas svarbaus vyksta visada. Tik kaip tikėti tuo, ko negali pamatyti akys?

Baimė turi polinkį didėti tada, kai paklūstama jos balsui, ir kad tik greičiau nutiltų yra slepiama ir apkaišiojama pasiteisinimais. Baimė save labiau pažinti, baimė atvirai dalintis, baimė gauti neigiamą įvertinimą. Kiekvieno viduje įsitaisiusi bent jau viena baimė, kuri klastingu šnabždėjimu didina žmogaus savisaugos sieną, o kartu ir pačią baimę. Bet baimė irgi bijo. Ji bijo šviesos ir garsaus įvardijimo. Ačiū tiems, kurie išleido baimę į dienos šviesą ir tą pačią akimirką tapo stipresni nei buvo vakar. Tik įsileidus į savo vidų kitą žmogų, galiu būti tas žmogus, kuris gauna leidimą apsidairyti po svetimą pasaulį 🙂

Išorės vertinimas mane paliečia tik tada, kai lygiai tokį patį mažą vertintoją turiu savo viduje. Tik atpažinus jį, davus jam vardą, tą vidinį teisėją galima nutildyti, jei jis vis dėlto linkęs meluoti. Galbūt jis Pasitikėjimo Vagis, kuris kiekvienai pastabai leidžia smogti savivertei. Gal jis Visagalis Globėjas, kuris vienintelis žino teisingus atsakymus, todėl neša visą atsakomybę. Gal jis Aklasis, kuris neleidžia atmerkti akių prieš tiesą ir asmeninio veikimo prasmę. Kieno balso klausotės šiandien? To mažojo trukdžio ar tikrojo savęs? O ką kalba Tikrasis Balsas, galite išgirsti tik leidę sau pažinti save 🙂

4