Juodos Avies kelias prasidėjo nuo mokymų socialinio darbo studentams, kuriame atsiskleidė ligi šiol lydinti darbo ir gyvenimo filosofija – nesvarbu, ką žmogus dirba, pirmiausia, jis turi pažinti save. Asmeninis tobulėjimas, savęs pažinimas ir emocinio intelekto ugdymas yra būtinas kiekvienam savimi pasitikinčiam bei laimingam žmogui, todėl Juodos Avies rengiami mokymai visada remiasi tiek asmenine, tiek profesine refleksija ir savianalize. Mes tikime, kad geriausiai mokomasi iš asmeninio patyrimo, todėl mokymuose sukuriame aplinką, kurioje galima dalintis, išgyventi, jausti, mokytis ir mokyti.
Mano profesinis kelias prasidėjo nuo socialinio darbo, vėliau socialinės pedagogikos studijų ir veiklos vaikų dienos centre, kuriame dirbau 2011 – 2014 metais. Nuo 2014 iki 2019 metų buvau Kauno kolegijos dėstytoja, padedanti studentams pažinti socialinį darbą, skirtingus žmones ir patį save. 2015 metais įkūrus VšĮ „Juoda avis“ darbas su vaikais bei jaunimu prasiplėtė ir apėmė socialinio darbo specialistų profesinių kompetencijų ugdymą, patyriminį darbą su suaugusiųjų grupėmis, lavinant emocinio intelekto kompetencijas.
2021 metais baigiau psichodinaminės grupių psichoterapijos studijų programą Vilniaus universitete. Tuo laikotarpiu mokiausi aiškiau suvokti žmogaus asmenybinio augimo procesus, patiriamus vidinius konfliktus, mąstymą. Studijos man taip pat suteikė galimybę aiškiau pamatyti save, tyrinėti pasąmonę ir plėsti asmeninio sąmoningumo ribas. Nuo 2019 metų vedu psichodinaminiais principais veikiančią psichoterapinę grupę. Šiuo metu studijuoju grupinės analizės mokymo programoje Vilniaus universitete.
Aš tikiu, kad kiekviena asmenybė be išimties turi savo unikalių stiprybių. Kartais šis žinojimas ir pasitikėjimas savimi užsimiršta, ant jo nusėda dulkės, todėl tai, kas kažkada buvo žinoma, ilgainiui tampa nebe taip akivaizdu. Įžvelgti potencialą, besąlygiškai priimti, pabandyti suprasti skirtingus požiūrio kampus ir juos atliepti, kelti klausimus ir palydėti į atsakymus – būtent tai yra esminiai mano darbo Juodoje Avyje principai ir priemonės, padedančios priminti žmogui jo primirštą žinojimą.
Kažkada maniau, kad mano gyvenimo prasmė yra teatras ir scena, o nesėkmė stojamuosiuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atrodė kaip didžiausia gyvenimo nelaimė. Nelaimę išvertus į išvirkščią pusę pasidarė aišku, kad teatras iš tiesų yra mano profesinė ašis, tačiau su daug platesne, daugiareikšme prasme. Aš esu istorijų pasakotoja, esu žmogus, kuriantis mažąjį teatrą kiekvienų mokymų metu ir šis manasis teatras yra ypatingas – jis yra iki smulkmenų tikras. Juodos Avies veiklą sunku įvardinti kaip paprastą darbą – daug dažniau, tai gyvenimas, kuriamas kiekvienų mokymų metu.
Juodos Avies kelias prasidėjo nuo mokymų socialinio darbo studentams, kuriame atsiskleidė ligi šiol lydinti darbo ir gyvenimo filosofija – nesvarbu, ką žmogus dirba, pirmiausia, jis turi pažinti save. Asmeninis tobulėjimas, savęs pažinimas ir emocinio intelekto ugdymas yra būtinas kiekvienam savimi pasitikinčiam bei laimingam žmogui, todėl Juodos Avies rengiami mokymai visada remiasi tiek asmenine, tiek profesine refleksija ir savianalize. Mes tikime, kad geriausiai mokomasi iš asmeninio patyrimo, todėl mokymuose sukuriame aplinką, kurioje galima dalintis, išgyventi, jausti, mokytis ir mokyti.
Mano profesinis kelias prasidėjo nuo socialinio darbo, vėliau socialinės pedagogikos studijų ir veiklos vaikų dienos centre, kuriame dirbau 2011 – 2014 metais. 2015 metais įkūrus VšĮ „Juoda avis“ darbas su vaikais bei jaunimu prasiplėtė ir apėmė socialinio darbo specialistų profesinių kompetencijų ugdymą, patyriminį darbą su suaugusiųjų grupėmis, lavinant emocinio intelekto kompetencijas. Nuo 2014 metų taip pat esu Kauno kolegijos dėstytoja, padedanti studentams pažinti socialinį darbą, skirtingus žmones ir patį save.
Nuo 2018 metų studijuoju psichodinaminę grupių psichoterapiją Vilniaus universitete, siekdama ne tik aiškiau suvokti žmogaus asmenybinio augimo procesus, patiriamus vidinius konfliktus, mąstymą. Studijų rėmuose lankoma grupinė terapija, profesinės supervizijos man padeda aiškiau pamatyti save, tyrinėti pasąmonę ir plėsti asmeninio sąmoningumo ribas.
Aš tikiu, kad kiekviena asmenybė be išimties turi savo unikalių stiprybių. Kartais šis žinojimas ir pasitikėjimas savimi užsimiršta, ant jo nusėda dulkės, todėl tai, kas kažkada buvo žinoma, ilgainiui tampa nebe taip akivaizdu. Įžvelgti potencialą, besąlygiškai priimti, pabandyti suprasti skirtingus požiūrio kampus ir juos atliepti, kelti klausimus ir palydėti į atsakymus – būtent tai yra esminiai mano darbo Juodoje Avyje principai ir priemonės, padedančios priminti žmogui jo primirštą žinojimą.
Kažkada maniau, kad mano gyvenimo prasmė yra teatras ir scena, o nesėkmė stojamuosiuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atrodė kaip didžiausia gyvenimo nelaimė. Nelaimę išvertus į išvirkščią pusę pasidarė aišku, kad teatras iš tiesų yra mano profesinė ašis, tačiau su daug platesne, daugiareikšme prasme. Esu istorijų pasakotoja, esu žmogus, kuriantis mažąjį teatrą kiekvienų mokymų metu. Šis manasis teatras yra ypatingas – jis tikras iki mažiausių smulkmenų. Kiekviena pasidalinta istorija, išgyventa emocija, kiekvienas jausmas yra tikras visu 100%, todėl man Juodos Avies veikla nebegali būti vadinama tiesiog darbu – tai gyvenimas, kuriamas kiekvienų mokymų metu.
Kiekvienas gyvenime ieško tokios veiklos, kuri teiktų džiaugsmą ir padovanotų gyvenimui neįkainojamą prasmę. Visų pirma, save atradau vaikų dienos centre, kuris buvo didelė mano gyvenimo dalis net 5 metus. Būtent ten supratau, kad grupių vedimas vaikams bei studentams, jų mokymas ir mano pačios nuolatinis mokymasis yra ta veikla, kuria noriu užsiimti. Išdrįsus svajoti bei suradus svajonių komandą gimė mano gyvenimo prasmė ir tikrasis kelias – Juoda Avis, kuri jau nuo 2015m. yra manojo Pasaulio ašis, leidžianti mokymosi rate pabūti tiek su vaikais ir paaugliais, tiek su pačiais įvairiausiais suaugusiais.
Esu komandos struktūruotoji ir planuojanti pusė. Tai savybės, kurias man įdiegė Tarptautinio verslo ir komunikacijos studijos. Būtent ten supratau, kad ne tiek svarbu, ką mokaisi – daug svarbiau, ką išmoksti. Todėl šalia teorijos ir profesinių žinių iš universiteto išsinešiau pasitikėjimą savimi, drąsias svajones ir užtikrintą veikimą. Žmogus man visada buvo pats įdomiausias mechanizmas, todėl pastaruosius metus bandau pažinti žmogų iš dar vienos, man naujos perspektyvos Žmonių išteklių vadybos magistro studijose.
Nuolatinis mokymasis yra mano pagrindinė vertybė. Šiame mokymosi kelyje atradau dar vieną sritį – 3 metus dirbau Taikomosios Elgesio Analizės terapeute su vaikais, turinčiais Autizmo spektro sutrikimų. Tai buvo itin svarbus ir vertingas laikas, kuris padėjo man suprasti, kaip formuojasi žmogaus elgesys, kaip žmogus mokosi apskritai.
Mano mokymosi kelias nesustoja. Kiekvieną dieną dėlioju savo asmenybes detales, gilindama pažintį su savimi ir pasauliu. Šiame gyvenimo etape labiausiai džiaugiuosi tada, kai Juoda Avis keliauja pas paauglius įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Kiekvienas buvimas su jais neišvengiamai mane ko nors išmoko, o aš mainais taip pat bandau padėti jaunuoliams atrasti savosios gyvenimo mozaikos detales.
Aš tikiu, kad „Šiame gyvenime daug kas sunku, bet mažai kas neįmanoma” – šia mintimi nuolat vadovaujuosi ir savo pavyzdžiu noriu kitiems priminti, kad ribos yra tik tokios, kokias patys sau nusibrėžiame.