Šilutė – tai miestas, kuriame Juoda Avis lengvai galėtų įsivaizduoti savo gyvenimą. Sulėtintu tempu tekantis laikas, savita architektūra ir mes, įsiliejusios į bendrą vietovės peizažą. Tikriausiai būtent dėl to kiekvieną kartą besiruošiant vykti į Šilutę šiek tiek nekantraujame, o šį kartą sulaukusios netikėto kvietimo – ypatingai džiaugiamės.
Patekome į grupę, kurią pažįstame, grupė atvyko į ratą, kuriame jau teko ne kartą būti. Galbūt dėl to ir darbas prasidėjo truputį greičiau nei buvo spėta nusiteikti, pasiruošti, šiek tiek apsiprasti. Nors kiekvienam atskirai reikėjo skirtingo kiekio žinių, kiekvienas ėmė tiek, kiek norėjosi, nepriekaištaudamas tam, kuriam reikia kiek daugiau. Būtent taip ir nugyvenom dvi dienas – tarp daug juoko ir dar daugiau rimtumo, su sunkiomis temomis ir daug lengvų pasikalbėjimų.
Gyvenimas susideda iš smulkmenų. Pasakytas žodis, pagautas žvilgsnis, nuslėpta mintis – viskas turi įtakos kito žmogaus jausmui. Neįmanoma sukontroliuoti kitam žmogui sukeliamo jausmo, bet visada galima valdyti savuosius žodžius ir jausmus, o užkliudžius svetimą mygtuką – pasikalbėti. Tik pasidalinus savo vidiniu pasauliu galima tikėtis supratimo ir norimo pokyčio santykyje. Užslėptos ir užmirštos praeities smulkmenos niekur nedingsta. Jos kaupiasi į naštos kuprinę, kuri tik traukia prie žemės ir nebeleidžia matyti dabarties akimirkos grožio.
Mokymosi rate per dvi dienas įvyksta daug įvairiausių pokyčių. Keičiasi mintys, keičiasi nuotaikos, keičiasi ir fizinė savijauta. Staiga atsiradęs galvos skausmas, maudžianti ranka, imantis miegas ar kylantis balsas – tai ne šiaip įprasti reiškiniai. Tai – žinutės, kurias jums siunčia jausmai. Jie užspausti viduje, jų burna užklijuota lipnia juosta, o rankos stipriai surištos. Jie nekaip negali savęs išreikšti, todėl į pagalbą pasitelkia skausmą ir svaigulį, tikėdamiesi taip būti išgirsti. Koks jausmas dabar tūno jūsų viduje užspaustas? Atklijuokite jam lūpas ir pabandykite truputį su juo pasikalbėti 🙂