Juodos Avies gyvenimas – tai ilgas kelias po kojomis. Kelių valandų kelionės iš taško A į tašką B – kasdienybė, todėl kartais nesunku suglumti, kai maršrutas į darbo vietą užtrunka tik tiek, kiek trunka išriedėti iš judraus Kauno miesto transporto spūsčių ir pasiekti Domeikavą. Naujos kryptys visuomet džiugina, todėl atvykome nekantriai laukdamos naujos pažinties ir kartais itin savarankiškų mokymosi procesų.
Problemos gimsta santykyje ir tik santykyje jos gali būti išspręstos. Dialogas kviečia į pažinimą ir bandymą suprasti, o Juoda Avis pakvietė grupę pabūti ryšyje. Buvome visaip, kažkaip, taip, kaip buvo įmanoma, o pagrindinė žinutė atskriejo iš buvimo su vaikais, kuriems nuolat kartojame – būk koks tik nori, svarbiausia būk. Buvimas tampa dovana, o Juoda Avis dvi dienas turėjo progą dalintis savo žinojimu apie kelius ir kryptis į jaunuolių pasaulius.
Kartais gali atrodyti, kad nepatogi situacija ir nepalankios sąlygos yra labiausiai apsunkinantis dalykas. Kasdien būti taip, kaip ne visai norisi, dirbti ne taip, kaip atrodytų teisingiausia, prislegia pečius nepatinkančių sąlygų našta ir atrodo, kad būtent tai yra sunkiausia. Tačiau net ir nemėgstama realybė anksčiau ar vėliau tampa komforto zona, kurioje gal ne visai gera, bet labai aišku ir saugu. Taip norimas pokytis tampa priešu, grasinančiu atimti visa tai, kas sukontroliuojama ir pažįstama. Jei šiandien būtų ta diena, kai į priekį užleistumėte mokymąsi, ko norėtumėte išmokti? Leiskite sau!
Kiekvienas ištartas komentaras, užduotas klausimas ar pasidalinta mintis visada yra ne tik apie situaciją ar šalia esantį, bet labiausiai apie patį kalbantį ir klausiantį. Priimti šią mintį yra ganėtinai baugu, nes staiga visas supantis pasaulis tampa pačio žmogaus atvaizdu, kuriame matosi ne visada malonūs asmenybės šešėliai ar nenušlifuoti kampai. Ačiū, kad leidote sau ieškoti jausmų, kurie yra Jūsų vidinio pasaulio veidrodis, nuolat siunčiantis signalus apie aplinką, o labiausiai apie Jus pačius 🙂