Druskininkai – tai miestas, pasislėpęs tarp ežerų, apsuptas miško ir pripildytas saulės, lietaus, vėjo, deguonies. Tai miestas, kuriame žmonės susirenka į Juodos Avies ratą ir leidžia sau būti taip, kaip labiausiai norisi. Būvimas visada yra dovana, todėl po dviejų patirties dienų jaučiamės apdovanotos istorija, pažinimu ir skirtingais skirtingų žmonių gyvenimais.
Kokia prasmė iš savęs pažinimo, jeigu jis niekada nėra baigtinis? Kokia prasmė judinti gyvenimo istoriją, jeigu tai tik sukelia sumaištį, o susidėliojus sumaišties iškeltus atsakymus, atsiranda nauji klausimai ir nauja sumaištis? Mokymosi erdvėje atsiradusi dilema ten pat buvo palikta, tik ne klausimo, o atsakymo pavidalu – prasmės ieškojime bei atradime, minčių sujaukime ir sudėliojime tiek pat kiek namų tvarkyme. Tvarkymasis niekada nesibaigia, tačiau nuo to jis tik dar svarbesnis. Savęs pažinimas – tai kelionė, o kiek nuotykių joje bus priklauso nuo maršruto.
Žmonės kartais nori neįmanomų dalykų. Vienas iš dažniausių nesėkmei užprogramuotų norų yra pokytis, kartu su asmeniniu noru nieko nekeisti. Norisi, kad pasikeistų santykis, tačiau savo asmeninį veikimą norisi palikti tokį pat. Tai – noras be galimybės išsipildyti. Jeigu norite kitokio rezultato, Jūsų veiksmai taip pat turi būti kitokie. Ar pavyko šiandien nepasiduoti įpročiui ir pasielgti kiek naujai ir neįprastai pačiai sau? Tai – raktas į norimą pokytį.
Gėlė, drugelis, gulbė, beždžionė, uola – tai į ratą susirinkusių skirtingų žmonių dabartinės spalvos, siekiai, norai. Galima save transformuoti į bet kokį naują pavidalą, bet tai bus tikra ir iš tiesų vertinga tik tada, kai suprasite, ką sako dabarties paveikslas. Kada jis atsidaro? Kas turėjo įtakos jo spalvoms ir formoms? Savo ateičiai įtakos turite lygiai tiek, kiek suprantate savo praeitį 🙂