Meniu
Juoda avis | 2018m. spalio 22-23d. Vilnius
1383
page-template-default,page,page-id-1383,cookies-not-set,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode_grid_1300,side_menu_slide_with_content,width_470,footer_responsive_adv,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive
 

2018m. spalio 22-23d. Vilnius

Juoda Avis pastaruoju metu gyvena tik tuo vienu vieninteliu maršrutu. Dar ir dar kartą keliaujame į sostinę, kuri visada kažkokia kitokia ir nauja. Taigi tarsi seniai pramintais, tačiau vis tiek kažkokiais naujais keliais atvykome pas nuoširdžiai pasiilgtus žmones ir nekantravome pradėti naują istoriją, kad būtų galima dar kartą prisiliesti prie gyvenimų, kurie Juodai Aviai jau yra kažkas.

Nors grupę visuomet sudaro atskiri asmenys, atskiri ir niekaip nesujungiami elementai, grupė visada turi savo balsą, grupė transliuoja savo žinutę. Juodai Aviai kartais nepavysta išgirsti teisingai, tinkamai iššifruoti ar atliepti tikrąjį poreikį, tačiau tai nėra didžiausias iššūkis, o klaidos grupėje nėra sunkiausias nešulys. Tikrasis sunkumas atsiranda tada, kai grupės žinutė yra tyla, o girdimas balsas yra apie maištą. Būtų galima maištauti kartu – už kažką, su kažkuo, prieš kažką, tik neįmanoma tyloje. Mes tikime, kad žmogus gali būti išgirstas tik tada, kai kalba, suprastas tik tada, kai leidžiasi į tikrąją, o ne tą saugiąją „trečiąją“ temą. Kol mes vis dar svarstome apie ką buvo tikroji grupės tema, galvoje įkyriai skamba mintis – mokymasis jau toks, kuo tikresnis – tuo sunkiau. Taigi, Juoda Avis žemai lenkia savo galvą ir dėkoja už galimybę mokytis.

Rutina kartais sustingdo mintis, o kasdienybę primenantys veiksmai gali kelti pasipiktinimą. Vėl klausimai, vėl žmonės, vėl sunkūs atvejai, vėl negatyvios emocijos. Tarsi norisi iš tos kasdienybės pabėgti, bet niekaip nepavyksta, nes rutina negali pasikeisti, kol nepasikeičia pats žmogus, o rezultatai bus tokie pat, kol nesikeis sprendimai. Visada galima tikėtis kažko iš laiko ir iš aplinkybių. Galbūt laikas bus kaip tik tinkamas ir aplinkybės be galo palankios. Galbūt. O jeigu ne? Ar esate pasiruošę laukti, kol kažkas kitas sukurs geresnį rytojų?

Mokymų rate mes buvome kartu su žmonėmis, kuriems rūpi, tačiau, kurie yra pavargę. Normalu ir net būtina tokiame nuovargio kupiname etape ieškoti būdų pailsėti. Tik svarbu ne tik juos kurti bei bandyti, tačiau nuolat įsivertinti, ar tai tikrai tie būdai? Jei noriu didesnės ramybės, ar mano veikimas šiandien ją suteikė? Jei noriu poilsio, ar tikrai šiandien esu mažiau pavargęs nei vakar? Jei keliami lūkesčiai niekaip nesutampa su gaunamais rezultatais – tikriausiai būdai netinkami, o atsakymai slepiasi kažkur truputį giliau. Neabejokite, kad tik išmokę užduoti klausimus sau, galėsite juos užduoti ir šalia esantiems 🙂

5