Spalvos ir atspalviai, tonai ir potoniai, o kur dar garsai ir melodijos. Tai apie neišmatuojamą Vilnių, kuris Juodai Aviai dovanoja tokią pat neišmatuojamą patirtį. Tai apie Juodos Avies leidimą sau atsisveikinti su žmonėmis žodžiais „mes daugiau niekada nebepasimatysim, nes jeigu ir susitiksim, tai būsim jau kiti žmonės“, o tada po metų atvykti į anuomet tyrinėtą vietą, kurioje į susitikimą atskuba jau pažinti, tačiau itin pasikeitę žmonės.
Kiekvienas žmogus savyje turi skirtingą kiekį tikėjimo, motyvacijos, pasiryžimo, atkaklumo mokymuisi, darbui ir gyvenimui. Ir labiausiai įdomu tampa ne tada, kai kiekvienas individualiai atskleidžia savuosius žmogiškuosius resursus, o kai skirtingi ištekliai ir asmeniniai lobiai yra sumetami į vieną krūvą ir iš jų yra kuriamas vientisas paveikslas. Būtent į bendrą istorijos katilą patys skirtingiausi žmonės sumetė savo kampus, o tuomet visi kartu kūrėme istoriją iš klausimų ir pažinimo.
Juoda Avis tiki, kad kokybiško darbo sąlyga yra kokybiškas poilsis, ir todėl žmones, į mokymosi ratą atėjusius su tikslu pailsėti, visada šiltai priima, nes supranta asmeninio jėgų pasikrovimo svarbą. Jūsų sunki darbo realybė reikalauja nuolatinio vidinių resursų papildymo. Tik kiekvieną poilsio akimirką, kuri nutolina mokymąsi ir tobulėjimą, paklauskite savęs, ar aš iš tiesų ilsiuosi, ar bėgu nuo augimo proceso sukeliamos naštos?
Kiekvienas pokalbis su žmogumi yra abipusiai mainai, kuriuose susitinka dvi skirtingos energijos ir kuria unikalią dermę bei kryptį. Žmogaus elgesys visada yra skirtas apsaugoti jį patį, todėl net tada, kai klausinėtojas siekia padėti kitam, kartais klausimais jis iš tikrųjų padeda pats sau. Būtent dėl šios priežasties asmeninis sąmoningumas yra kertinis kokybiško pokalbio raktas. Bijau gilaus pokalbio, nes nenoriu sužeisti žmogaus, ar nenoriu sužeisti savęs? Nutraukiu pokalbį, nes pašnekovui jau per sunku? O gal per sunku man? Ačiū Jums, kad mūsų klausimus ir paliktas erdves pamąstymams išnaudojote asmeninei savirefleksijai 🙂
