Vilnius – savas, šiek tiek pažįstamas ir paslaptingai didelis. Lietuvos sostinė – tai milijono skirtingų veidų miestas, o Juoda Avis ten dar vienas atspalvis ir veidas. Žingsniavome pro pažįstamas vietas į žinomą vietą ir suvokėme, kad laukia nauja dviejų dienų istorija su pažintais, bet neabejotinai pasikeitusiais, paaugusiais, per metus unikalų patyrimą rinkusiais žmonėmis.
Jeigu žmogaus veikimas būtų šokis, tai šis pasaulis būtų perpildytas įvairiausių šokio stilių. Nuo sudėtingiausių iki pačių primityviausių šokių. Nuo trepsėjimo vietoje iki nenutrūkstamų dervišo suktukų. Ir štai natūraliai kyla klausimas, kaip išmokyti klumpakojį šokantį klientą keletą vertingų valso žingsnelių? Tikriausiai pirmiausia reikia sušokti su juo šiek tiek jam įprastų šokio partijų. Parodžius priėmimą, sukūrus pasitikėjimą, galima pasiūlyti išmokti šio to naujo. Mokytis nėra lengva, kartais net nėra įmanoma klientą išmokyti naujų, įmantrių šokių, bet perduoti žingsnelius galima. Būtent apie žmogaus pajautimą, jo veikimo suvokimą ir mokymą pamažu sukosi ši dviejų dienų istorija. Būtent į asmeninio šokio žingsnelių suvokimą buvo leistasi kartu su žmonėmis, kurie atsargiai, tačiau su džiaugsmu priėmė mokymosi procesą.
Juoda Avis, parodydama kuo gyvena ir tiki, kartais gali atrodyti truputį keista, o siūlomi būdai – visų pirma neįmanomi ir nereikalingi. Išsklaidyti šį abejonių šydą, galima tik leidus sau pamėginti ir iš tikrųjų bandant suprasti, o kokį poveikį suteikia kiekvienas garsiai ištartas klausimas ar pasidalytas jausmas. Ačiū Jums, kad pasitikėjote mumis ir ieškojote atsakymų net tada, kai rodėsi, jog jų surasti neįmanoma.
Abstraktus pasaulis gali sukurti saugumo miglą, kai visi tiek asmeniniai, tiek kito žmogaus kampai sunkiai įžiūrimi, o rytojaus garantu tampa tik jau seniai išmintas ir vis tas pats pažįstamas takas. Kiekvienas atviras atsakymas į klausimus, nukreiptus į vidų, tą rūką po truputį sklaido bei leidžia pažinti savuosius užkaborius. Tai yra neabejotinai sudėtingas procesas, bet tuo pačiu tikrai vertingas. Visada prisiminkite, kad po kiekvienu „blogai“, „gerai“, „normaliai“ slepiasi tikrasis jausmas, kurį atpažinus migla pradeda trauktis 🙂
