Juoda Avis žino, kad labiausiai sužeisti žmogų gali jo paties keliami lūkesčiai, todėl šį kartą kelionė į Vilnių prasidėjo nuo simbolinio balto lapo išsigryninimo ir jo pildymo grupei atidavimo. Patikėjome, kad istorija bus tik tokia, kokia turi būti, o tada su didžiausiu nekantrumu mokymosi rate pradėjome laukti didžių istorijos kūrėjų!
Pasipriešinimas – tai privalomasis elementas. Kiekvieną kartą stengiamės jį pagarbiai priimti, o didžiausia laimė yra stebėti, kaip ledynai tirpsta ir žmonės pamažu nurimsta įsižemindami veikloje. Šį kartą grupės narės, atrodo, kad stengėsi būti ne tik dėl savęs, tačiau ir dėl kiekvienos esančios rate. Taigi, nugyvenome laiką, kur atvirumas ramstė atvirumą, įžvalgos pildė įžvalgas, o žmonės, kūrė brandų mokymosi procesą.
Kiekvienas iš mūsų turi bent po keletą skirtingų veidų papildytų skirtingais atributais. Vienoje erdvėje veidas gali būti rimtas ir net nejudantis, su atstumo reikalaujančiu šydu ir nutolusiu žvilgsniu. Kartais tas pats veidas gali kiekvienam dovanoti šypseną ir traukti prie savęs spalvotais papuošalais ir besišypsančiomis akimis. Visi šie veidai ir butaforiniai atributai padeda patiems truputį geriau suprasti, koks aš čia turėčiau būti ir kaip norėčiau save parodyti. O koks iš tiesų esate? Jei visi dirbtiniai papuošimai ir kaukės būtų pamestos, ką atrastumėte savo viduje? Prisiminkite – Jūs esate visokios! O gyvenimo realybėje veiks ta dalis, kuriai leisite veikti 🙂
Jūs esate žmonės, dirbantys ypatingai sunkų ir daug energijos reikalaujantį darbą. Poilsis žada ateiti kažkada ir tvirtina truputį su Jumis pabūsiąs. Tik, deja, poilsis retai kada būna toks savarankiškas ir atsakingas, kad ateitų pats reikiamu laiku ir pabūtų su Jumis tiek, kiek reikia. Poilsis moka ilsėtis, todėl dabar truputį tinginiauja ir laukia, kol Jūs jį pasiimsite už rankos ir atsivesite į savąjį gyvenimą. Vienoje knygoje neseniai radome citatą, kurią norime padovanoti Jums: „Pamiegoti reikia net šventajam, o pasidžiaugti turi net pranašas“.
