2017
Juoda Avis – nepailstanti Keliautoja ir smalsi Ieškotoja, drąsi Tyrinėtoja ir pritilusi Stebėtoja, dar ji Mąstytoja, užduodanti nesibaigiančius klausimus tam, kad būtų galima pažinti skirtingų žmonių pasaulio žemėlapius. Kiekviename mieste Juoda Avis vis kitokia ir lygiai tokia pat, kaskart atvira būsimai istorijai ir pagarbi kiekvienai svetimai patirčiai. Būtent tokios. surinkusios save į visumą ir viduje pažadinusios Juodą Avį, mes patekome į naują mokymosi erdvę, ir nors neturėjome progos keliauti, nes mokymai vyko savame mieste, Kaune, tačiau netrukome atsitraukti nuo įprastos kasdienybės ir panirti į unikalų mokymosi procesą.
Sakoma, kad laikas yra stabilus ir nekintantis, tačiau mes esame įsitikinusios, kad tas pats laikas turi begalę skirtingų savybių. Laikas gali ištįsti iki begalybės ir akimirkoje paslėpti šimtus gyvenimų, jis gali nepavejamai bėgti arba stovėti vietoje. Kiekvieni Juodos Avies mokymai – tai naujas laiko atspalvis, kuris visada kitoks. Šį kartą į dviejų dienų istoriją buvo talpinama begalinė drąsa ir jautrus atvirumas, todėl laikas, tarsi maištaujantis paauglys, nekantriai trepsėjo už nugaros, stukseno į petį ir kiekvieną brangų pokalbį kėsinosi nutraukti pačioje svarbiausioje vietoje. Šie mokymai buvo apie pokalbius su kiek priverstinėmis pabaigomis ir kiekvieno dalyvio asmeninį gebėjimą leisti sau pabūti su atrastais atsakymais.
Mokymasis – tai nepaprastai įdomus procesas, nes labiausiai jis priklauso nuo pačio žmogaus nusiteikimo ir požiūrio. Galima dėti į save tik tai, kas niekad negirdėta ir tai, kas garantuotai vertinga bei panaudojama, arba tai, kas lyg jau kažkur skambėję, bet vis tiek abstraktu ir neapčiuopiama. Galima mokytis tada, kai žinios supakuojamos ir įteikiamos tiesiai į rankas, arba tada, kai jas reikia susirasti tarp nuskandinančių jausmų ir nesibaigiančių minčių. Kiekvienas gali pasirinkti, kokiu mokiniu tapti. Tačiau ši grupė unikali, nes ji nesirinko. Nesirinko, kaip ir kada mokytis, nesirinko lengviausių būdų ir aiškiausių kelių. Rate sėdintys žmonės mokėsi nuolat – iš kiekvieno žmogaus, iš kiekvieno pasidalinimo, patogios ar akis nuleisti priverčiančios akimirkos. Ačiū už tokį neaprėpiamą norą mokytis, pažinti, atrasti, suprasti ir keliauti šiuo nesibaigiančiu mokymosi ratu vėl ir vėl iš naujo. Tik ieškantis žmogus randa, tik veikiantis žmogus pasiekia savo tikslų, tik nuolat besimokantis žmogus iš tiesų išmoksta ir gali mokyti kitus. Tikime, kad dar nėra supilti Jums neįveikiami kalnai! Kopkite, siekite, norėkite, darykite ir tikėkite – Jums įmanoma viskas!
Mokymai Klaipėdoje kovo 20-21d.
Antraisiais Juodos Avies namais pamažu tampanti Klaipėda mus pasitiko dar vieną jau visiškai drąsiai eiliniu vadinamą kartą. Šis miestas – pažintas, artimas, saugus, vėjuotas, šiek tiek banaliai nuspėjamas ir visada pasiruošęs ne tik leisti pailsėti nuo kasdienybės, tačiau ir mokyti, suteikiant neįkainojamos patirties. Šį kartą mes turėjome galimybę susipažinti su žmonėmis, kurie labai pamažu ir atsargiai leidosi į savęs pažinimo procesą bei asmeninio pasaulio tyrinėjimą. Juoda Avis kantriai mokėsi kurti pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius ir galėjo stebėti ryšius, augančius grupėje.
Jautriai priimti ir dosniai atiduoti, dovanoti ir gauti, paleisti ir sugauti – tai nesibaigiantys mainai kasdienybėje, o žmonės yra nuolatiniai šių mainų dalyviai. Vienos mintys visuomet yra keičiamos į kitas, grįžtamasis ryšys visada palieka erdvės atsakui, nes be vieno neegzistuoja kitas. Ši mokymosi grupė tikrai suvokė mainų reikšmę, o sunkioji minčių vienas kitam išsakymo mokykla tapo pagrindiniu dviejų dienų istorijos iššūkiu, tuo paskutiniu momentu, kada grupės dalyviai galėjo laisvai priimti sprendimą, kiek savęs atiduoti ir gauti mainais yra saugu šiandien.
Pasaulis ir žmonės jame turi galią išgirsti, kas yra sakoma, ko yra prašoma. Rodos, paprasti, bet labai svarbūs pokyčiai gali įvykti dėl vieno jautraus išgirdimo ir reagavimo į gautas mintis. Reikia tiek ne daug. Juoda Avis visada sakydavo, kad svarbiausia yra kalbėti ir išgirsti. Tai – tikra tiesa. Tik dabar atrodo vertinga pridėti dar keletą elementų – išsakius savo norus, reikia ir atsimerkti, kad siunčiamos dovanos taptų matomomis, bei į priekį ištiesti ne sugniaužtus kumščius, o išskleistus delnus, į kuriuos tilptų tai, ką norėjosi gauti. Prieš sakydami, kad negaunate tai, ko Jums reikia, ko be galo norite, atsimerkite ir apsidairykite. Gal tiesiog to nepasiimate 🙂
