2015
Visada vėjuota, dažnai nenuspėjama, bet, nepaisant nieko, išliekanti saugi ir atvira Klaipėda dar kartą pasitiko Juodą Avį. Įprasta kelionė, iki smulkmenų pažįstamas maršrutas ir miesto kraštovaizdis, prie kurio keistai pripratusios mūsų akys, buvo stabilumą suteikiantis dviejų dienų istorijos elementas. Gali būti, kad būtent šis pamatas padėjo kurti trapų ir daugialypį grupės pasakojimą, kuriame kiekvienas buvęs rate leido sau jausti tiek, kiek tą akimirką norėjosi. Grupėje savo vietą atrado Vaikas, Ieškotojas, Pasakotojas, Mokytojas, atsargus Stebėtojas. Visi šie vaidmenys yra savaip žavūs ir teisingi, nes kiekvienas žmogus žino, ko jam labiausiai reikia ir kiek savęs jis iš tiesų yra pasirengęs pamatyti.
Vienas iš sunkiausių darbų šiame pasaulyje yra pažinti save, nes žmogus yra nuolat kintantis, augantis ir tobulėjantis. Nors tai – nesustabdomas procesas, tačiau jį galima apleisti, nekreipti dėmesio, nesimokyti iš gyvenimo pamokų. Visgi tokiu atveju žmogaus viduje gali prasidėti nesibaigiantis karas, o neišmoktos gyvenimo pamokos tarsi seni ir nelaukiami pažįstami vis grįžti tam, kad būtų galima priminti apie save ir pasierzinti. Juoda Avis pažino drąsią grupę, kuri nebijojo tyrinėti savęs ir leido sau mokytis, net tada, kai nebuvo labai patogu bei lengva.
Juoda Avis mėgsta kartoti, kad pats brangiausias žmogaus turtas ir tikriausia vertybė yra žmogaus santykis su kitu žmogumi. Gyvenimas nuolat mums dovanoja naujas pažintis, sukuria ir atima brangius ryšius, bet žmogus retai kada būna visai vienas. Kiekvienas turime savo artimųjų ratą. Skirtingą, bet neabejotinai patį svarbiausią gyvenime. Jis visada šalia, sunkiausiais ir džiaugsmingiausiais gyvenimo momentais. Kartais jis tampa toks įprastas, kad pamirštame, ką iš tikrųjų šie žmonės reiškia mūsų gyvenime. Savaime suprantama, kad mes juos mylime, branginame, dėkojame. Kitaip būti negali. Bet iš tiesų gali. Pačios gražiausios mintys gali nelikti tik savaime suprantamomis mintimis, jos gali virsti tikrai žodžiais ir pačiomis didžiausiomis dovanomis. Ačiū dalyvėms už sukurtą ir pasidalintą įkvėpimą siekti pokyčio tarpusavio santykiuose ir neleisti patiems svarbiausiems žmonėms užmiršti, kokie brangūs jie yra mums.
Gyvenimas gali priklausyti Jums. Gali būti atiduotas ir aplinkybėms. Kitų žmonių įtakai. Jis yra pakantus Jūsų sumanymams, todėl galite perduoti jį kam tik norite. Tik, ar verta? Dalyvių pasidalinimai mokymų rate leido suprasti, kad į dviejų dienų kelionę susirinko nepaprastai stiprūs žmonės, kurie gali būti savo gyvenimo šeimininkais, neleidžiančiais niekam kitam sujaukti vidinės ramybės ir asmeninės laimės. Niekada tuo neabejokite! Viskas Jūsų rankose! Gera buvo būti tarp žmonių, kurie pirmą žingsnį pradeda žengti nuo savęs, nelaukdami palankesnio meto pokyčiui. Ačiū Jums už tai!
Mokymai Pasvalyje gruodžio 16-17d.
Kartais jau pati kelionės pradžia leidžia nuspėti, kad būsimas laikas nebus visai toks, kokio tikimasi. Nepaisant to, galutinis rezultatas gali būti nepamirštamai nuostabus, ir tai tik paties žmogaus sprendimas. Būtent į tokį kelią leidosi jau paskutinė šių metų Juodos Avies mokymų grupė Pasvalyje. Mūsų paruoštas maršrutas ne visai atitiko bendrakeleivių lūkesčius, tačiau priimtas visiškai besąlygiškai jis leido laiką pripildyti pačios tikriausios prasmės ir nuoširdaus tikrumo. Tai buvo dviejų dienų istorija, kurioje daugiau nei socialinio darbo buvo paties gyvenimo. Garsus dialogas sujungė 10 skirtingų žmonių ir leido kurį laiką mokytis vieniems iš kitų.
Priimti galimybę dvi dienas pailsėti nuo veiklos ir paties gyvenimo gali tik nedaugelis, nes pasaulis neretai grasina sugriūti už kiekvieną neatliktą darbą. Ir nors grasinimas niekada netampa realybe, visgi sustoti akimirkai žmogus prisibijo. Šį kartą Juoda Avis galėjo stebėti, kaip grupė sulėtina gyvenimo tempą ir leidžiasi į patyrimą. Kasdieniai darbai ir atsakomybės nebuvo visai pamiršti, tačiau, kiek nustumti į šoną, jie leido dalyviams gyventi ,,čia ir dabar‘‘ akimirkoje. Prisiminti brangiausius žmones, atsisukti į save ir pabandyti suprasti patiriamus jausmus, pasidalinti komplimentu, išsikelti naujus tikslus, sudaryti planą rytojaus dienai – visa tai buvo be galo sudėtingos užduotys, į kurias drąsiai leidosi mūsų sutikti žmonės.
Kartais būna sunku paaiškinti, iš kur kyla jausmai ir kodėl jie yra būtent tokie. Juodos Avies jausmus šiame rate irgi būtų sunku paaiškinti. Galime tai pavadinti šventinės nuotaikos magija ar mažu kalėdiniu stebuklu, nes nuo pat pirmos akimirkos šių mokymų dalyviai sugebėjo perduoti nepaprastą šilumą ir jaukumą. Suteikti šiuos jausmus yra viena iš didžiausių dovanų, kokią tik gali žmonės padovanoti vieni kitiems. Visada prisiminkite, kad savyje nešiojatės neišsemiamą lobį, kuris paverčia žmones šalia jūsų jaustis truputį geresniais ir vertingesniais.
Kiekvienas mes šį pasaulį matome iš truputį kitokios, unikalios perspektyvos. Neatrasime daugiau nei vieno žmogaus, kuris viską regėtų identiškai. Galime pykti, bandyti pasukti patį pasaulį, nukreipti visus aplinkui į vieną pusę arba galime tiesiog pabandyti atsisukti patys ir pažvelgti kartu. Ačiū dalyvėms, kad jos, turėdamos neįkainojamą patirtį bei platų suvokimą, buvo drąsios judėti savo minčių labirintais kartu su Juoda Avimi. Dvi nuostabios dienos su 10 dar nuostabesnių žmonių, kurie nėjo paskui mus, nebandė mus tempti į priekį, o tiesiog ėjo drauge, kartu priimdami patyrimą bei naujus požiūrio kampus 🙂
