Žingsniais išmatuota, prijaukinta Marijampolė dar kartą pasitiko Juodą Avį ir kartu su už lango nerimstančia žiema pakvietė į nenuspėjamą istoriją, kuriai prireikė nemažai laiko pagauti tikrąjį pagreitį. Lengvas mokymasis neegzistuoja, o jei visgi lengva, tai, vadinasi, kažkoks procesas iš tiesų nevyksta. Būtent su iššūkiais mokytis, „ateiti“ į susitikimą su savimi susidūrė naujoji mokymosi grupė.
Žmogaus vertybinės nuostatos, gyvenimo filosofija, įsitikinimai, asmeninė patirtis – tai puokštė sudedamųjų dalių, kurios visada veikia profesinėje veikloje. Būtent dėl šios priežasties sąmoningumo didinimas ir atvira savirefleksija yra svarbi, norint nusiimti matymą ribojantį raištį nuo akių ir veikti ne tik žinant, ką reikia padaryti, bet ir aiškiau matant, suvokiant įsisukusius procesus.
Laikas – labai paini sąvoka. Iš vienos pusės, jo negali trūkti ar būti per mažai, nes visi jo dienoje turi vienodai. Laiko yra tiek, kiek yra. Iš kitos pusės, į tą patį laiką kiekvienas renkasi sutalpinti skirtingus žygdarbius ir kasdienius darbus ir dėl to jis tampa per mažas, per trumpas, spaudžiantis arba vejantis. O jei laikas staiga pasidarytų lankstus, išsitęsiantis į tiek valandų paroje, kiek Jums reikia? Ką darytumėt kitaip? Ar darytumėt? Ar tikrai to negalite padaryti dabar?
Kartais žmogus dirbantis darbą, kuriame turi būti autoritetas kitam, taip įpranta būti mokytojo pozicijoje, kad pamiršta, o ką reiškia būti mokiniu. Tada gali pasidaryti baisu nežinoti, nedrąsu nemokėti, gėda priimti silpnąsias savo puses. Mes tikime, kad tikrasis mokytojas yra tas, kuris nuolat mokosi pats. Kai tik nustosite mokytis – prarasite teisę save vadinti mokytoju. Ačiū už leidimą sau mokytis!
