Kalėdų laukimu gyvenanti Šilutė ir šventiškai nusiteikę žmonės – būtent toks Juodos Avies gyvenimas Mažojoje Lietuvoje tiesė kelius į dar vieną naują mokymosi grupę. Tai buvo žmonės jau nuo pirmųjų mokymosi minučių iškėlę lūkestį prasmingai praleisti laiką ir mokytis apie save.
Kiekvieną kartą, kai savomis mintimis reaguojama į kitą žmogų, tuo pačiu kažkokia žinutė yra siunčiama ir sau pačiam. Tai buvo drąsi bei sąmoninga grupė, kuri tyrinėjo ne tik tuos, kurie kartu kuria bendrą mokymosi turinį, bet ir save. Savas baimes, nerimą, įsitikinimus, vertybines nuostatas žmonės apžiūrėjo daugiau negu iš vieno požiūrio kampo, o tuomet tarsi bendrystės ženklą po grupę siuntė vienkartines nosinaites ir pasitikėdami vienas kitu dalinosi asmeninėmis įžvalgomis. Juodai Aviai buvo didelė garbė mokyti ir dar svarbiau mokytis iš žmonių, kurie atvirai leidosi į procesus.
Kiekvieno iš mūsų gyvenimą sudaro aiški ir jau pažįstama tvarka bei dar nesuvokiamas, gąsdinantis chaosas. Kiekvienas chaosas gali praplėsti Jūsų tvarką, tik tam reikia drąsos pažvelgti į tai, kas nesuprasta, neatrasta ir baugina. Jūsų grupė unikaliai ir drąsiai žengė į chaosą, be abejonės, ar verta, tik su didele viltimi, jog įžengus ir apsidairius – bus geriau. Ačiū už šią drąsą ir pasitikėjimą mumis 🙂
Viename kabinete praleidžiant metų metus jau darosi, tarsi, savaime suprantama, kokią reikšmę sudaro šalia sėdintys kolegos, kuo jie svarbūs, kokią prasmę suteikia sunkiam ir nesibaigiančiam darbui. Tačiau būtent nuolatinė rutina ir nesustojantis veiklos ratas užkloja turimą žinojimą dulkėmis ir tada labai svarbu sustoti. Sustoti ir pasakyti, kuo Tu man brangus, dėl ko svarbus, už ką besąlygiškai vertingas. Atraskite laiko ir drąsos susikurti pauzes kasdienybėje, kuriose primintumėte šalia esantiems apie savo dėkingumą ir meilę jiems 🙂
